Pastaruoju metu NATO valstybės ir jų partneriai toliau reikšmingai didina investicijas į gynybą. Naujausi sprendimai apima milijardinius ginklų įsigijimus, naujos kartos oro gynybos sistemų kūrimą, dirbtinio intelekto taikymą kariniame valdyme ir glaudesnį sąjungininkų bendradarbiavimą.
Šie pokyčiai rodo platesnę tendenciją – valstybės siekia ne tik didinti kariuomenių dydį ir ginkluotę, bet ir stiprinti savo technologinį bei pramoninį savarankiškumą.
Lenkija gynybai skiria 16,5 mlrd. JAV dolerių
Lenkija tęsia vieną didžiausių karinės modernizacijos programų Europoje. Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija sudarė sutarčių už maždaug 16,5 mlrd. JAV dolerių dėl sunkiosios karinės technikos įsigijimo.
Numatoma įsigyti pėstininkų kovos mašinų, savaeigių haubicų, karinių transporto priemonių ir savaeigių ratinių minosvaidžių, taip pat kitos ginkluotės.
Šie pirkimai bus finansuojami pasitelkiant Europos Sąjungos SAFE („Security Action for Europe“) programos teikiamas mažų palūkanų paskolas.
Lenkijos ginkluotųjų pajėgų stiprinimas yra ypač reikšmingas NATO rytiniam flangui. Varšuva pastaraisiais metais siekia sukurti vienas stipriausių sausumos pajėgų Europoje.
JAV patvirtino 1,5 mlrd. dolerių vertės sraigtasparnių pardavimą Naująjai Zelandijai
Jungtinės Valstijos patvirtino galimą 1,5 mlrd. JAV dolerių vertės MH-60R „Seahawk“ sraigtasparnių ir susijusios įrangos pardavimą Naująjai Zelandijai.
MH-60R yra jūrinės paskirties sraigtasparnis, skirtas visų pirma povandeninių ir antvandeninių taikinių paieškai bei kovai su jais. Tokie pajėgumai yra svarbūs Naujosios Zelandijos, kaip Ramiojo vandenyno regione veikiančios valstybės, kariniam pasirengimui.
Atskirai JAV taip pat patvirtino 69 mln. JAV dolerių vertės MK 54 torpedų pardavimą Naująjai Zelandijai.
Šie sprendimai sustiprins šalies karinio jūrų laivyno galimybes ir sąveikumą su JAV bei kitomis sąjungininkėmis.
JAV ieško naujos raketos „Stinger“ pakaitalo
JAV kariuomenė pradeda ruoštis vienos geriausiai žinomų trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų – FIM-92 „Stinger“ – pakeitimui.
JAV siekia surasti gamintojus, galinčius nuo 2028 m. pradėti tiekti maždaug 11 tūkst. naujos kartos trumpojo nuotolio perėmimo raketų (NGSRI).
Projektas atspindi augantį trumpojo nuotolio oro gynybos poreikį. Šiuolaikiniame mūšio lauke vis svarbesnę grėsmę kelia ne tik lėktuvai ir sraigtasparniai, bet ir dronai bei kitos mažos, greitos oro grėsmės.
Todėl naujos kartos sistema turėtų tapti svarbia JAV daugiasluoksnės oro gynybos dalimi.
Prancūzija išbando dirbtiniu intelektu paremtą kovos valdymo sistemą
Prancūzija taip pat siekia sustiprinti Europos technologinį savarankiškumą gynybos srityje.
Šalis planuoja per NATO pratybas birželį išbandyti dirbtiniu intelektu paremtą kovos lauko vadovavimo sistemą. Prie jos kūrimo prisideda Europos bendrovės, tarp jų „Mistral AI“, „Safran AI“, „Thales“ ir „Airbus“.
Ši technologija vertinama kaip europinis atsakas į „Maven“ – JAV bendrovės „Palantir“ sukurtą dirbtiniu intelektu paremtą vadovavimo ir kontrolės sistemą, naudojamą NATO.
Europos šalims vis daugiau dėmesio skiriant savo technologiniam savarankiškumui, tokios sistemos gali tapti svarbia būsimos Europos gynybos infrastruktūros dalimi.
Ukraina taps svarbia Prancūzijos Bastilijos dienos parado dalimi
Ukraina taip pat turėtų užimti svarbią vietą Prancūzijos Bastilijos dienos kariniame parade.
Parade dalyvaus du „Mirage 2000“ naikintuvai. Vieną iš jų pilotuos Ukrainos, kitą – Prancūzijos pilotas. Vienas iš orlaivių bus nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis.
Parade iš viso turėtų dalyvauti apie 10 tūkst. karių. Tarp jų bus ir Prancūzijos karinių vienetų, dislokuotų NATO rytiniame flange, įskaitant pajėgas Estijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje.
Ukrainos dalyvavimas turi ne tik simbolinę, bet ir politinę reikšmę. Tai rodo Prancūzijos paramą Ukrainai bei didėjantį Ukrainos vaidmenį Europos saugumo architektūroje.
Europos gynyba keičiasi
Šie įvykiai rodo platesnį Europos ir NATO gynybos politikos pokytį. Lenkija investuoja į dideles sausumos pajėgas, JAV modernizuoja oro gynybą, Prancūzija investuoja į dirbtinį intelektą, o Naujoji Zelandija stiprina savo jūrinius pajėgumus.
Kartu didėja dėmesys ne tik ginkluotės kiekiui, bet ir technologiniam savarankiškumui, gynybos pramonei bei sąjungininkų pajėgų sąveikumui.
Rusijos karas prieš Ukrainą išlieka vienu svarbiausių veiksnių, darančių įtaką šiems procesams. NATO valstybės vis daugiau dėmesio skiria rytinio flango apsaugai, oro gynybai, dronų grėsmei, ilgalaikiams ginkluotės tiekimo pajėgumams ir gebėjimui savarankiškai gaminti kritines technologijas.
Todėl dabartinis gynybos stiprinimas nėra vien atskirų ginklų pirkimų serija – tai platesnis Europos saugumo politikos persiorientavimas, kurio padariniai gali būti jaučiami dar daugelį metų.