Ar Lietuvos gyventojai tapatina save su Europos Sąjungos (ES) piliečiais? Ar žmonės yra linkę balsuoti vadovaudamiesi emocijomis ar objektyviu vertinimu? Šie ir kiti diskusijos klausimai buvo aptariami lapkričio 9-ąją dieną vykusioje kasmetinėje ES politikos ir ekonomikos aktualijų konferencijoje Vilniuje, kurią organizavo Europos Parlamento Informacijos biuras kartu su Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje.
Publikos gausa ir įvairovė nesutrukdė konferencijai ir diskusijos vystimuisi, kurią palaikė ES ekspertas dr. Klaudijus Maniokas, suderinęs patyrusių ekspertų pranešimus su žurnalistų bei studentų replikomis. Taip pat nestigo ir aptariamų temų įvairovės: ES politinės bei ekonominės ateities klausimai, krizės priežastys ir pasekmės, visuomenės socialinio bendrumo bruožai bei pilietinio aktyvumo didinimas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius dr. Ramūnas Vilpišauskas apžvelgė pastarųjų metų ES finansinę ir politinę padėtį, pateikė ateities prognozes. Profesoriaus nuomone, ES juda link suvereniteto ribojimo politikos, kurios metu numatomos reformos euro zonos šalyse mainais už finansinę paramą. Spaudžiama gilesnės integracijos, ES pereina prie stipresnio reguliavimo. Bendras priežiūros mechanizmas, indėlių draudimas, integruota viešųjų finansų priežiūra, integruota ekonominė politika. Visų šių priemonių tikslai yra koordinuoti ir judėti link bendros skolos ir fiskalinio solidarumo, stiprinti konkurencingumą bei finansinę priežiūrą. Vis dėlto, šiais klausimais išlieka nesutarimas tarp politikų ir ekonomistų, o rinkėjai į tai žiūri skeptiškai.
Europos Parlamento nario Algirdo Saudargo pranešime buvo matoma daug optimizmo ir užtikrintumo. Europarlamentaras ES apibūdino, visų pirma, kaip kultūrinį projektą, teigdamas, jog politika grindžiama emociniais sprendimais, o pati ES sukurta iš baimės. Europa po Antrojo pasaulinio karo bijojo sugrįžti prie agresinių ir žiaurių karo veiksmų, įsigalėjusio komunistinio bloko. Tačiau, pasak Algirdo Saudargo, ši baimė baigia išsekti, nes jaunoji karta nėra tiesiogiai susidūrusi su karais ir komunizmu. Naujoji karta susidariusi visai kitokį požiūrį į ES ir neaišku, kokia emocija skatins ES žengti pirmyn.
Tuo tarpu Užsienio reikalų ministerijos Pirmininkavimo Europos Sąjungai departamento direktorius Remigijus Motuzas konferencijos metu tvirtino, jog ateinantys Lietuvos pirmininkavimo metai bus puiki proga reprezentuoti savo valstybę ir parodyti Europai Lietuvos privalumus, tačiau reikia nepamiršti ir nenukrypti nuo susirinkimų tikslų, kurių metu bus sprendžiamos ES problemos. Taip pat R. Motuzas pabrėžė nevyriausybinių organizacijų svarbą pirmininkavimo metu, nes jos aktyviai prisidės prie įvairių renginių organizavimo. Buvo teigta, kad pirmininkavimas taip pat bus ir dižiulis iššūkis Lietuvai – viena iš problemų yra Vilniaus oro uostas, kuriame nėra tiesioginių skrydžių Briuselį, tačiau vyksta derybos ir yra numatomi reikalingi reisai. Tad skiriamos lėšos pirmininkavimui ne tik suteiks kokybę renginiams, bet duos ir išliekamosios vertės pačiai Lietuvai.
Konferencijai įgavus pagreitį ir aktyviau įsijungus publikai, pranešėjo vietą užėmė laikraščio „15min“ vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka. Jis iškėlė klausimą apie nevisada apgalvotą rinkėjų balsavimą, kuomet jie remiasi emociniais veiksniais. Žurnalistas lygindamas Lietuvos ir Vakarų Europos rinkėjus pastebi, jog žmonės Lietuvoje balsuoja remdamiesi potitikų pažadais ar kalbomis, o ne atidžiai perskaitę partijų programas. Individualistas Rimvydas Valatka mano, jog nepasitikėjimas valstybe ir prasideda nuo nepasitikėjimo savimi ar kaimynu.
Rimvydo Valatkos pranešimą puikiai papildė sociologo dr. Mindaugo Degučio pristatyti statistiniai duomenys apie Lietuvos gyventojų pilietinį aktyvumą. Vienas pranešėjo pastebėjimų buvo lietuvių pasitikėjimas ES institucijomis: priešingai nei į Lietuvos, į ES rinkimus žmonės eina rečiau. Galima daryti išvadą, jog žmonės nelabai supranta arba nesidomi ES institucijomis ar jų veikimo principais.
Konferencijos pabaigoje diskusija išsivystė apie tai, kaip būtų galima suaktyvinti Lietuvos visuomenę politiniu atžvilgiu. Tačiau diskusijos vedėjas K. Maniokas pareiškė, jog ši konferencija nevyktų, jei būtų žinomas atsakymas į užduotą klausimą, o būtent šis nežinojimas ir suteikė konferencijai informatyvumo. Publika, konferencijai pasibaigus, sukaupė tikrai nemažą naujų žinių bagažą ir gavo daugybę minčių apmąstymams bei tolimesnėms diskusijoms.
Nuotraukos: © Mindaugas Mikulėnas, 2012
Leave a Reply