Lapkričio 3 d. 18 valandą, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete, 203a. vyko vieša paskaita – diskusija „Gerovės valstybė“. Šioje paskaitoje buvo kalbama apie tai, kas yra gerovės valstybė, kaip ją pasiekė Skandinavijos šalys. Taip pat buvo diskutuojama apie gerovės valstybės modelio atsiradimo galimybes Lietuvoje.
APK narių inicijuotame renginyje savo pastebėjimais apie gerovės valstybę dalinosi VDU dėstytojai doc. dr. Saulius Pivoras ir dr. Andrius Švarplys. Viešos paskaitos metu, buvo siekiama artimiau pažvelgti į skandinavišką gerovės valstybės modelį. Aptarti kaip jis veikia, kokios yra šio modelio teigiamos ir neigiamos pusės bei siekta išsiaiškinti, ar įmanomas skandinaviškas modelis Lietuvoje.
Anot dėstytojo S. Pivoro, Skandinavijos šalys pasiekė gerovę per universalizmą: visos šalies gyventojai yra lygūs pagal socialines garantijas, galimybes įsidarbinti ir dirbti, medicinos bei kitų paslaugų užtikrinimą. Prie šio modelio įgyvendinimo prisidėjo ir skandinaviškasis mentalitetas, kuris susiformuoja iš dviejų dalykų – radikalaus individualizmo ir pasitikėjimo savo valdžia.
Tuo tarpu dėstytojas A. Švarplys nepamiršo ir neigiamų skandinaviškojo gerovės valstybės modelio aspektų. Buvo kalbama apie tai, kad Skandinavijoje valstybė pati nustato kokios normos turėtų būti šeimoje, pažeisdami mūsų, lietuvių akimis, vaikų teises. Skandinavijoje galioja tokie įstatymai, kurių pasekoje vaikai gali būti atimami už blogą elgesį su jais, nesirūpinimą. Paminėtas ir vienas įdomus bei kontroversiškas faktas: nors Skandinavijos šalys pirmauja pagal Laimės indeksą, tačiau jos taip pat išlieka pirmoje vietoje pagal antidepresantų suvartojimą.
Paskaita buvo užbaigta išvada, kad Lietuvoje skandinaviškas gerovės valstybės modelis yra neįmanomas dėl lietuvių mentaliteto stokos, o pats Skandinavijos modelis nėra toks tobulas, koks gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Dėkojame doc. dr. Sauliui Pivorui ir dr. Andriui Švarpliui už pasidalintas įžvalgas!
Leave a Reply