Balandžio 28 dieną Akademinis politologų klubas rengė paskaitą: „Multikultūrinio modelio padėtis bei ateities perspektyvos Europoje“. Apie Europinio modelio kilmę ir išskirtinumą, iššūkius, vykstančius pokyčius bei apie tai, kokioje Europoje gyvensime rytoj, kalbėjo prof. Leonidas Donskis ir prof. Egdūnas Račius. Ši vieša paskaita buvo Balandžio 27-29 dienomis vykusių „PMDF dienų“ programos dalis.
Į klausimą, kas yra multikultūralizmas ir koks jo modelis, L. Donskis atsakė, jog multikultūralizmo idealogijos nereikėtų painioti su daugiakultūriškumu. Daugiakultūriškumas yra modernios visuomenės būklė, kuri yra nuo labai senai. O multikultūralizmas – tai modernioji politika, kuri leidžia integruoti ilgainiui integruotas mažumas arba atitaisyti istorines skriaudas, pavyzdžiui padarytas afro amerikiečiams, autoktonams. Ši politika kaip pozicija, kuri reiškia, kad kiekviena tapatybė turi teisę egzistuoti ir jai turėtų būti padedama. Multikultūralizmas kaip ir liberalizmas triumfavęs pasaulyje, tačiau dėl jo kyla nemažai problemų, tokių kaip įtampos. Pasak E. Račiaus, multikultūralizmas gana neapibrėžta sąvoka, todėl kalbant apie ją, reikėtų pagalvoti, apie kurią visuomenę kalbama. Tarkime, kai klausiama apie islamą, reikia suprasti, kad yra ne vienas islamas. Tad sąvoka yra skirtingo turinio ir ją reikėtų vartoti atsargiai.
Kalbėdami apie europietišką multikultūriškumo modelį, pašnekovai sutiko, kad vienas iš veiksnių formuojančių šį modelį yra imperinė/kolonelistinė patirtis. Rusija iki šiol negali atsikratyti savo imperinės patirties ir nežino, kaip konstruoti savo tapatybę be jos. Pasak L. Donskio, modelis įgyja labai panašių bruožų ir dėl globalizacijos. Musulmonų bendruomenėms daugėjant, mes turime išmokti gyventi tarp jų, todėl, kad alternatyvos nėra. Profesorius taip pat paminėjo skirtumą tarp Europos ir Amerikos modelio, tai pastangos įveikti rasizmą. Amerikoje multikultūralizmui įtakos turėjo noras sutaikyti rases. Europoje rasės problema nebuvo tokia aktuali, kaip antisemitizmas.Račius trumpai papasakojo apie prancūzų ir britų multikultūralizmo skirtumą pagal islamo aspektą: „Prancūzijoje musulmonė moteris negali nešioti chidžabos, turi elgtis prancūziškai, o štai britų atveju, tokia moteris gali net būti policininke ir nešioti chidžabą. Tai tarsi diena ir naktis“.
„Vienas įdomiausių paradoksų tarp juodųjų amerikiečių, tai sėkmės vaikų, NBA krepšininkų istorijos. Šie multimilionieriai nenori gyventi tarp savų. Daugeliu atvejų yra keista tendencija, kad jie stengiasi pakliūti į tuos suburbs, kur gyvena baltieji amerikiečiai“, – pasakojo prof. L. Donskis.
Prof. E. Račius kalbėjo apie tai, kad mes patys turime savus lūkesčius, ko mes tikimės iš kitų žmonių, pavyzdžiui, musulmonų. Mes iškeliame per daug lūkesčių, kaip jie turėtų elgtis ir nepagalvojame, kad jie gali elgtis ir kitaip. „Mums atrodo, kad giliai tikintis musulmonas negali klausyti sunkiojo metalo, nes jis tiesiog negali. Mes iškeliame jam kitus lūkesčius, kaip jis turėtų elgtis“.
Akademinis politologų klubas džiaugiasi gausiai susirinkusia auditorija ir nori padėkoti šios diskusijos svečiams: prof. L. Donskiui ir prof. E. Račiui.
Leave a Reply