Balandžio 15 dieną Akademinis politologų klubas surengė 
dar vieną ciklo „Politika+“ paskaitą. Šį kartą buvo nagrinėjamas politikos ir sporto sąryšis. Paskaitoje savo įžvalgomis dalinosi Kauno „Žalgirio“ generalinis direktorius, buvęs LKF vykdomasis direktorius, VDU viešojo administravimo bakalauras, diplomatijos ir tarptautinių santykių magistras Paulius Motiejūnas bei Politikos mokslų daktaras, VDU filosofijos dėstytojas, roko grupės bosistas ir vokalistas bei sporto fanas Rytis Bulota. Abu pašnekovai vienas kitam pritarė, jog sportas nuo pat antikos laikų yra neatsiejama politikos sudedamoji dalis.
Sporto reikšmė
Sportas išnaudojamas asmeniniams interesams ir ambicijoms tenkinti lygiai taip pat kaip ir valstybės. Ši sritis yra svarbus tarptautinių santykių instrumentas. Sportas taip pat yra stipri visuomenės sutelkimo priemonė, juo skatinamas bendrumo konstravimas, siekiama bent kuriam laikui priversti visuomenę pamiršti esamas problemas. R. Bulotos teigimu, kuo valstybė labiau linkusi į radikalizmą, tuo ji labiau sportą naudoja kaip politinį įrankį. Sportas išnaudojamas valstybės interesams skatinti ir ginti. Jis tampa tarsi socialiniu efektu, nes sportuodami mes išmokstame darbo etikos, dirbti kolektyve. Taip jis suteikia papildomų galimybių individui užimti geresnę vietą žemėje. R. Bulotai pritarė ir P. Motiejūnas, kuris teigė, jog sportas yra puiki asmenybės saviraiškos priemonė. Mūsų visuomenei reikia išgryninti vertybes, ir suprasti sporto teikiamą naudą. Abu pašnekovai apgailestauja, kad dabartinio jaunimo požiūris į sportą, jo teikiamą naudą yra pakitęs. Dėl naujųjų technologijų, vaikas mieliau rinksis kompiuterinį krepšinio ar futbolo simuliatorių, nei gainios kamuolį lauke. Dėl šios priežasties nukenčia vaikų sveikata. Stengiamasi šią situaciją keisti, tačiau Lietuva ženkliai atsilieka nuo Vakarų valstybių pagal sportuojančių žmonių skaičių.
Sporto politika Lietuvoje
Kalbant apie Lietuvos vykdomą sporto politiką 
P. Motiejūnas pabrėžė, kad Lietuvoje yra ypač jaučiamas sovietinis palikimas. Nėra bendros tvarkos, sistemos, nuomonės, kas ir yra didžiausia šalies problema. Pasenusi ir švietimo sistema, kuri ruoštų ekspertus, gebančius dirbti sporto srityje. Pašnekovas užsiminė, jog pinigų sportui yra ganėtinai užtektinai, tačiau jie naudojami neefektyviai, kai kuriais atvejais lėšos nėra skaidriai panaudojamos. Didelę įtaką daro ir šalyje esančios stiprios lobistinės jėgos. P. Motiejūnui antrino ir VDU dėstytojas R. Bulota, kuris papildė kolegą, kad ne tik sporto politikoje, bet ir apskritai visose srityse Lietuva nesugeba išsivaduoti iš sovietinių laikų.
Sportas kaip identiteto simbolis bei komercializacijos procesai
Kalbant apie sportą kaip identitetą R. Bulota teigė, kad nors daugelis šiuolaikinių sporto klubų yra privatūs, tačiau jie vis dar išlieka viešaisiais simboliais. Jie paskatina jaunimą siekti savo tikslų. Puikus pavyzdys Kauno „Žalgiris“, kuris metų metus buvo ir yra ne tik miesto, bet ir visos šalies simbolis pasaulyje. Per šį klubą pasireiškia ir politinės kovos, prie kurių galima priskirti sovietmečiu įvykusias „Žalgirio“ ir „CSKA“ dvikovas. Šiuolaikinio sporto problema yra ta, jog sportas yra įtrauktas šalia masinės kultūros. Dėl komercializacijos yra griaunamas santykis tarp klubo ir aistruolio. Tam iliustruoti tinka JAV pavyzdys, kur sporto klubai pasinaudodami žaidėjais tiesiog nori uždirbti, o vis daugiau sportininkų nebėra laikomi svarbia organizacijos dalimi. Dėl šios priežasties žaidėjai nebėra lojalūs, nes žino, kad bet kurią akimirką klubas juos gali tiesiog „išspirti“ lauk. Daugelis sportininkų pradeda dirbti dėl pinigų, todėl neretai fanai palaiko komandą tik kaip miesto simbolį, nebetapatina komandos su tam tikrais sportininkais. Nepaisant to, R. Bulota tiki, jog visais laikais išliks sportininkų, nesvarbu ar jie bus profesionalai, ar megėjai, bet jie kovos dėl pergalių, ir tam kad jas pasiektų atiduos visas jėgas.
Motiejūnas irgi įžvelgia komercializacijos žalą. Lietuvoje
ji ypač pasireiškia ieškant rėmėjų: „Lietuviai į sportą žiūri kaip į investiciją, kuri turi duoti pelną. Trūksta žmonių, kurie remtų, dėl simbolio, identiteto, nesvarbu ar klubas laimi ar pralaimi“. Jo manymu visos komandos renkasi tarp dviejų tipų komercinio ir idėjinio (Pvz., „Madrido Real“ perka galingiausius žaidėjus iš kitų klubų, o tuo metu „Barselona“ augina jaunus žaidėjus, turi stiprią krepšinio mokyklą). „Žalgirio“ generalinis direktorius džiaugiasi, jog priešingai nei JAV, Europoje dominuoja vertybinis požiūris, kad sportas nėra vien tik pinigai. „Žalgiris“ būtent ir yra tokia komanda – dėl savo vertybių atsisakė žaisti „VTB“ lygoje, nors finansiškai tai klubui būtų naudinga.
Natūralizacija ir nacionalinių himnų dilema
Nebuvo pamiršta ir natūralizacijos tema. R. Bulota teigė, jog sportininkų natūralizacija yra globalizacijos reiškinys. Ji suteikia galimybes dalyvauti Europos, Pasaulio čempionatuose bei olimpiadose tiems sportininkams, kurie dėl konkurencijos savo gimtosiose šalyse to negalėtų padaryti. Abu pašnekovai sutiko, kad Lietuva, nors ir būdama maža valstybė turi laikytis savo vertybinių nuostatų ir verstis tuo, ką užaugino savoje žemėje.
Paskaitoje netrūko ir įdomių, mažai girdėtų faktų. Daugelis tikriausiai svarsto, kodėl Eurolygos varžybose nebėra grojamas komandos šeimininkės šalies himnas. P. Motiejūnas atskleidė, jog priežastis slypi būtent politikoje. Eurolygos vadovai nenori skatinti nacionalizmo, jie save įsivaizduoja, kaip globalaus pasaulio dalį. Komandose žaidžia ne vien vietiniai krepšininkai, yra daug legionierių. Todėl himno grojimas nėra visai sąžiningas jų atžvilgiu. Tačiau po ilgų naujųjų istatų analizės, buvo rastas būdas, kaip tęsti tradiciją ir prieš rungtynes giedoti himną.
Pašnekovai mielai atsakė ir į auditorijos pateiktus klausimus. Paklausti, ką mano apie sporto renginiuose reklamuojamą alkoholį, ar nereikėtų to uždrausti, abu vieningai atsakė, jog draudimais nieko nepasieksime. Kiekvienas žmogus turi atsirinkti informaciją, tai, kas jam priimtina. Reklamų pobūdį diktuoja rėmėjai. Į klausimą, ar lažybų bendrovių parama sportui skatina korupciją, ar nuo to nukenčia varžybų skaidrumas, P. Motiejūnas sutiko, jog būna visko, tačiau šiandieninėje sportinėje arenoje yra kuriama vis daugiau saugos priemonių, kurios apsaugotų, kad varžybos vyktų garbingu principu.
„Politika+“ tai paskaitų ciklas, kurio tikslas – aptarti politikos ir kitų sričių sąsajas, bendras aktualijas, problemas bei jų sprendimo būdus.
Leave a Reply