Vasario 12 dieną Akademinis politologų klubas surengė pirmąją šį semestrą paskaitų ciklo „Politika +“ paskaitą: „Politika + Religija“. Paskaitoje Kauno arkivyskupijos vyskupas dr. Kęstutis Kėvalas, VDU Sociologijos katedros vedėja doc. dr. Milda Ališauskienė bei LSMU dėstytoja dr. Ramunė Jurkuvienė diskutavo apie politikos ir religijos ryšį. Kaip teigė renginio moderatorius Andrius Veršinskas, draugystė tarp šių dviejų polių tikriausiai viena iš seniausių, kurias jau nagrinėjome ir nagrinėsime šiame paskaitų cikle. Ši tema išties aktuali iki šiol. Todėl svarbu gebėti suprasti tiek vienos, tiek kitos visuomenės dalies pozicijas ir šios problematikos klausimus.
Paskaitos pradžioje pašnekovams buvo užduotas klausimas, kaip jie mato politikos ir religijos santykį šiandieninėje Lietuvoje. Anot ekscelencijos Kęstučio Kėvalo, politika, visų pirma, yra viena iš tarnystės formų, bendrajam gėriu pasiekti. Politikos uždavinys yra suderinti interesus taip, kad pasiektume ne tik savo individualius tikslus, bet ir bendruosius. O religija – tai kaip motyvacija eiti gėrio link. Tai pasaulėžiūra, kuri mato pasaulį kaip namus, o žmoniją kaip šeimą. Dėstytoja Ramunė Jurkuvienė pritarė K. Kėvalo minčiai, jog politika ir religija turi būti derinamos. Politika susijusi su tam tikra galia, jėga, todėl kyla klausimas, kas tą galią sugeba valdyti žmoguje. Ar žmogus gali tai suvaldyti, ar jis tampa dar didesnių jėgų valdomas. „Pastebiu, kuomet žmogus negali suvaldyti pats savęs, jis eina valdyti kitų. Religija – vienas iš tų būdų suvaldyti save ir savo troškimus. Kelia klausimą: ar aš tikrai einu bendro gėrio link?“ – sakė Ramunė Jurkuvienė. VDU Sociologijos katedros vedėja Milda Ališauskienė religijos ir politikos klausimams aptarti pasitelkė sociologines analizes. Anot dėstytojos, įvairios religinės tradicijos turi skirtingus požiūrius į politiką ir neįmanoma religijos atskirti nuo politikos, nes religija – tai pasaulėžiūra, įsitikinimai, kuriais grindžiami politiniai pasirinkimai. Tačiau, kai kalbama apie institucijas: bažnyčią ir valstybę, tada atsiranda klausimas, ar reikia jas atskirti, ar ne. „Lietuva šiuo klausimu yra kažkur per vidurį <…>, bet kiekvieną kartą reikia žiūrėti pagal situaciją, ar atstovaujame daugumos visuomenės nuomonę“, – teigė M. Ališauskienė.
Diskusijoje taip pat buvo kalbama apie tai, kad viešoje erdvėje vis dažniau pasigirsta atgarsių apie katalikų bažnyčios iškėlimą virš kitų koncepcijų. Sociologė M. Ališauskienė pritarė pastebėjusi, jog kitų religinių bendruomenių valstybė nelabai pripažįsta. O dėl kažkokių priežasčių Lietuvos vyriausybė su netradicinėmis religinėmis bendruomenėmis nepasirašo jokių, net ir įstatymo lygmens sutarčių. Nors Lietuvos konstitucijoje yra minima tokia galimybė. Pasak sociologės, bažnyčia neprieštarauja tokių sutarčių pasirašymui, tačiau valstybė nerodo interesų. Taip pat buvo diskutuojama apie tai, ar lengva priimti sprendimus politikoje tarp tikinčiųjų ir ateistų, ar lengva rasti bendrą kalbą. K. Kėvalos nuomone, mes naudojamės proto argumentu, teise, turime galimybę išsakyti savo nuomonę, todėl įmanomas dialogas su kitos religijos atstovu ar ateistu. Kaip sakė vyskupas, kartais sutikti ateistą savo kelyje gali būti net dovana. „Kuomet reikia rasti bendrą kalbą, reikia atsižvelgti į kito žmogaus interesus ir surasti bendrą sprendimą. Dažnai kovojama dėl vienos ar kitos pusės ir taip nukenčia pats objektas, dėl kurio kovojame.“ – pasisakė Ramunė Jurkuvienė. Kita diskusijos dalyvė mano, kad šiuolaikiniame pasaulyje religingam žmogui labai sunku. Jis sulaukia daugybės iššūkių ir vis turi pabrėžti savo tapatumą. Vienas iš pavyzdžių būtų gydytojo sprendimas abortų klausimu, ar jo įsitikinimai leidžia jam tai daryti, ar ne. Kyla klausimas, ar jis turi teisę į savo religijos laisvę, ar ne.
Šioje Politika + Religija paskaitoje buvo aptarta nemažai klausimų, bet priimta vieninga nuomonė – politikos ir religijos ryšys yra neatsiejamas ir abu poliai daro įtaką kiekvieno sprendimams.
„Politika+“ tai paskaitų ciklas, kurio tikslas – aptarti politikos ir kitų sričių sąsajas, bendras aktualijas, problemas bei jų sprendimo būdus. Pavasario semestro metu kviečiame į kitas šio ciklo paskaitas apie politikos ryšį su žiniasklaida, filosofija bei dėkojame paskaitos pranešėjams ir gausiai susirinkusiems dalyviams.
Leave a Reply