Pažymint Akademinio politologų klubo 17-ioliktąjį gimtadienį nusprendėme pakalbinti buvusius narius ir paklausti, ką jiems reiškė APK, kokius gebėjimus bei atsiminimus iš jo išsinešė.
Prisiminimais ir mintimis apie šiandieninę Akademinio politologų klubo veiklą dalinasi buvusi pirmininkė Aušra Rinkevičiūtė.
Kaip manote, kuo šiandieninis APK skiriasi nuo APK Jūsų dalyvavimo jame laikais?
Iš patirties galiu pasakyti, kad su naujais nariais, naujais pirmininkais ir valdyba tam tikra prasme keičiasi ir organizacijos veidas. Kai pirmame kurse pradėjau lankyti šią organizaciją, ji buvo mažytė ir veikė labiau fakulteto lygyje, kartais išlįsdama į šiek tiek platesnius vandenis. Man pradėjus eiti pirmininkės pareigas, kartu su nauja komanda turėjome praminti naujus takus, nes norėjome organizaciją padaryti labiau matoma, o tai nebuvo taip lengva, kaip atrodė iš pradžių. Tačiau dabar matau organizaciją labai aktyviai veikiančią nacionaliniame bei tarptautiniame lygmenyje, o tai rodo, kad nauji nariai yra dar ambicingesni, ir kad ne tik puikiai palaiko ryšį su senaisiais APK partneriais, bet jį perkelia į kitą, aukštesnį lygmenį. Tad, manau, jog organizacija kiekvienais metais tikrai tobulėja.
Klubui jau 17 metų. Kas padeda jam išlikti, tobulėti ir veikti?
Nariai, jų idėjos, motyvacija tobulėti, kelti politinę kultūrą bei skleisti žinias studentų tarpe. Taip pat noras iš universiteto pasiimti ne tik teorines žinias, bet įgauti daugiau praktikos ir patirties, jaustis stipresniais darbo rinkoje.
Kuo šis klubas skiriasi nuo kitų jaunimo organizacijų?
Savo vertybėmis. Akademinis politologų klubas visada buvo atviras visų politinių pažiūrų studentams, kurie galėjo tobulėti diskutuodami vieni su kitais. Visada buvo labai smagu matyti APK narius, įsigilinusius į aštrią diskusiją, o galiausiai kartu geriančius alų „Alėjoje“ (tuometinėje APK narių pasibuvimo vietoje) be jokių pykčių.
Gal pamenate klube kilusią aštriausią politinę diskusiją? Jei taip, papasakokite.
Nė viena neįsiminė, nes politinių ir nepolitinių diskusijų būta labai daug.
Kokių dalykų, susijusių su APK, šiandien pasiilgstate labiausiai?
Pirmiausia komandos, su kuria turėjau garbės dirbti. Mes mokėmės vieni iš kitų, papildėme vienas kitą bei praleidome daug laiko kartu. Man ji buvo kaip šeima. Ir, žinoma, veiklų. Aš buvau viena iš tų narių, kuri norėjo visur sudalyvauti ir padėti, dirbti su idėjomis bei jų įgyvendinimu, įgauti kuo daugiau patirties ir žinių. Taip pat labai pasiilgstu mūsų pagrindinės būstinės – 103 auditorijos bei pirmadienio vakarų, kur laukė APK kassavaitinis susirinkimas. Man tai buvo graži pirmadienio tradicija.
Ko palinkėtumėte APK?
Labiausiai palinkėčiau nesustoti. Organizacija nuo pat jos įkūrimo nuėjo ilgą kelią, nuo fakulteto lygio organizacijos pažengė link tarptautinio. Palinkėčiau visada išlikti tokia pat stipria komanda, turinčia savas vertybes ir tradicijas, gerbti vieni kitus bei visada konstruktyviai diskutuoti, konstruktyviai kritikuoti vienas kitą, nes tik taip mes tobulėjame. Ir visada prisiminti, kad geriau daryti ir klysti, bet mokytis, nei nieko neveikti tik bijant suklysti.
Leave a Reply