Gegužės 6 dieną Akademinis politologų klubas drauge su Kauno Europe Direct informacijos centru organizavo diskusiją „Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politika: iššūkiai, rezultatai, perspektyvos“. Apie 2015-uosius – vystomojo bendradarbiavimo politikos metus, vystomojo bendradarbiavimo politikos svarbą Europai ir visam pasauliui, Lietuvos įsitraukimą į vystomojo bendradarbiavimo politiką, šios politikos iššūkius, pasiektus rezultatus bei galimas ateities perspektyvas kalbėjo Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo departamento direktorė Laima Jurevičienė ir politologas, doc. dr. Bernaras Ivanovas.
Tokia diskusijos tema buvo pasirinkta ne atsitiktinai. ES kiekvienus metus skiria tam tikrai temai. Šie metai ypatingi tuo, kad 2000-aisiais JT priėmė Tūkstantmečio vystymosi programą, o 2015-ieji yra paskutiniai metai, per kuriuos ši programa turėjo būti įgyvendinta. Būtent dėl šios priežasties 2015-ieji yra vystymosi veiklai ypatingi metai ir paskelbti bendradarbiavimo vystymo politikos metais. Tai pirmas kartas, kai Europos metai skiriami ES išorės veiksmams ir Europos vaidmeniui pasaulyje. Šių metų tema norima atkreipti dėmesį į tai, kas vystymosi politikoje buvo pasiekta per šiuos penkiolika metų, įvertinti ES šalių užsienio politiką, kaip veiksmus ir pagalbą, suteikiamą silpniems ir atsilikusiems užsienio regionams, šios įgyvendinamos politikos rezultatus bei sukurti tam tikrą vystymosi bendradarbiavimo politikos ateities viziją.
ES yra didžiausia paramos vystymosi bendradarbiavimui tiekėja. Ji skiria daugiau nei 50 proc. visos pasaulio paramos šiai sričiai. Šios paramos tikslai: prisidėti prie ekonominio ir socialinio vystymosi pačiose vargingiausiose šalyse, integruoti šias šalis į pasaulinę ekonomiką, prisidėti prie demokratijos, įstatymo viršenybės bei pagarbos žmogaus teisėms plėtros ir konsolidavimo, o svarbiausia – mažinti skurdą pasaulyje.
Kalbant apie Lietuvą iki įstojimo į ES, ji buvo paramos gavėja vystymuisi, gavusi paramą iš kitų ES šalių. Vėliau, tapusi Europos Sąjungos nare 2004 m., kartu su kitomis naujosiomis narėmis tapo tarptautinės donorų bendruomenės dalimi. Šiuo metu Lietuva dvišaliu pagrindu teikia pagalbą Rytų partnerystės šalims (Baltarusijai, Gruzijai, Moldovai, Ukrainai) taip pat Afganistano Islamo Respublikai. Atsižvelgdama į poreikius, Europos Sąjungos prioritetus ir įvertinusi savo galimybes Lietuva teikia paramą ir kitoms valstybėms bei regionams, ypač skurdžiausioms Afrikos valstybėms. Tiesa, Laima Jurevičienė pabrėžė, kad Lietuvos teikiama parama anksčiau minėtoms valstybėms yra santykinai nedidelė – vos 0,09% nacionalinio Lietuvos biudžeto pajamų. Taip pat verta paminėti ir tai, kad didžiausia parama yra teikiama Lietuvos kaimynams, pvz. Baltarusijai, remiantis tuo principu, kad kuo geriau gyvens mūsų kaimynai, tuo geriau bus ir mums. Vystymosi bendradarbiavimo politika yra labai kompleksiška, apimanti begalę sričių, todėl bent maža dalimi prie paramos užsienio šalims bei regionams prisidedame kiekvienas iš mūsų.
Nors pasaulis vis vystosi ir tobulėja, atskirtis tarp labiausiai išsivysčiusių ir silpniausių šalių bei regionų nepaliaujamai didėja. Todėl didėja ir paramos, silpnoms ir skurdžioms šalims bei regionams, poreikis. Pasak doc. dr. Bernaro Ivanovo, geriausiai šį humanitarinės pagalbos bei paramos vystymuisi poreikį iliustruoja pastaruoju metu pasaulį sudrebinusios probleminių regionų pabėgėlių laivų skendimo ir panašios katastrofos. Politologas pabrėžė, kad užsienio šalims neužtenka priimti dalį pabėgėlių, nes tai problemos neišspręs. Tikslas yra investuoti, pritraukti investicijų į šiuos atsilikusius regionus ir padaryti juos tokius, iš kurių jų gyventojams nė nekiltų noras emigruoti.
Akademinis politologų klubas, šį kartą bendradarbiavęs su Europe Direct Kaunas, džiaugiasi turėjęs galimybę suorganizuoti šią diskusiją, bei sulaukęs tokių garbingų svečių ir intelektualių diskusijos dalyvių.
Leave a Reply