Akademinis politologų klubas gegužės 13-ąją organizavo jau paskutinę šiais mokslo metais ,,Politika +‘‘ diskusijų ciklo paskaitą. Joje savo pastebėjimus ir nuomones reiškė VDU Teisės fakulteto prodekanas, Lietuvos baudžiamojo proceso teisės ir Teisės pagrindų dėstytojas Mindaugas Bilius ir KTU socialinių mokslų daktaras, VDU dėstytojas Andrius Švarplys. Paskaitos metu jos dalyviai išreiškė skirtingas pozicijas apie Lietuvos teisinę sistemą.
Politika ir teisė nėra du atskiri objektai
Bilius jau diskusijos pradžioje pabrėžė, kad kuo labiau gilinamasi į valstybinę sritį, tuo labiau ryškėja politikos ir teisės sąsajos. Jis aiškino, jog politinės partijos neįgyvendina savo programų, todėl teisė Lietuvoje tampa gana iškreipta. A. Švarplys jam antrino, sakydamas, kad politinis elitas duoda tam toną ir iliustravo tai neseniai įvykusiu V. Gentvilo kandidatūros atmetimu į švietimo ir mokslo ministro poziciją, nes iš slaptų dokumentų negalima vystyti politinio proceso. Nenormalu, kad slaptos VSD pažymos yra politinis koziris. Iš to galima spęsti, kad Lietuvos teisinė sistema yra abejotina.
Sovietinės teisės palikimas Lietuvoje
Sovietinis paveldas – tai sistema. Jaunas žmogus negali darbo aplinkoje keisti nusistovėjusios sistemos, nes sistema pakeičia jį patį. M. Biliaus nuomone, teisės aktai pasikeitė nuo sovietinių laikų, kitaip ir būti negalėjo, tačiau žmonių požiūris nesikeičia. Reikia, kad užaugtų ne tik nauja karta, bet kad ir tą kartą mokytų nauju, neideologizuotu mokymu. A. Švarplys papildė šią mintį sakydamas, jog tokie asmenys, kurie vis dar kenčia nuo ideologizuoto mokymo, neįvykus liustracijai[1] dirba aukščiausiuose valstybės postuose su sovietine samprata. Politikų ar valstybės tarnautojų amžius (šiuo atveju jaunystė) savaime nėra atsinaujinimo ar gėrio šaltinis, nes jų mąstymas dažnai gali būti paremtas senosiomis vertybėmis. Todėl bet kokią Lietuvos problemą galima paaiškinti sovietinio paveldo įtaka. Ją reikia suprasti materialiai kaip socialinę jėgą, kuri daro didelę įtaką visuomenei.
Lietuvos teisinė sistema
Lietuvos teisė, anot A. Švarplio, primena ,,gerąją‘‘ sovietinę teisę, jis išskiria tris blogiausius šio reiškinio bruožus:
- Vyrauja absoliutus uždarumas (iš dalies dėl to, kad nėra prisiekusiųjų). Kitas aspektas – politinis rezonansas, kad teismų sprendimus reikia vykdyti besąlygiškai. Dėl to Lietuvoje į bet kokią teismų kritiką yra labai jautriai reaguojama, o geriau – iš viso nekritikuoti.
- Teismo atstovo ryšiams su visuomene etatas įkurtas tik ,,dėl akių“, nes realiai dėl kompetencijos stokos jis negali tikslingai dirbti savo darbo (dažniausiai neturi ką pakomentuoti dėl to, kad nėra teisėjas ar nėra susipažinęs su byla).
- Teisės fetišizavimas (sudaiktinimas, laikymas aukščiausia vertybe). Įstatymų viršenybė, teisės viešpatavimas posovietinėje erdvėje yra iškreipiami, kad turėtų kaip ,,atsikirsti“ visuomenei, o ne plėtoti ryšius su ja. Tokiu atveju, kai teisė nukrypsta nuo visuomenės, tai reiškia, kad jos taikymas yra iškreiptas ir neteisingas.
Buvo kalbama ir apie politizaciją Lietuvos teisinėje sistemoje. M. Bilius pasakojo, kad Lietuvos ikiteisminis procesas yra stipriai politizuotas, todėl turint ryšių, byloje nesunkiai galima sužlugdyti savo konkurentus. A. Švarplys pridūrė, kad prokurorai taip pat yra politizuoti, ypač akivaizdžiai tai galima pastebėti prieš rinkimus, kai tuo metu būna paviešinama partijas ar atskirus jų narius kompromituojanti informacija.
Paskaitos dalyviai noriai atsakinėjo į auditorijoje užduotus klausimus, pabrėžė, kad minėti neigiami atvejai sudaro tik nedidelę dalį Lietuvos teisės. Taip pat abu pritarė bendrai nuomonei, kad Lietuvos teisinė sistema yra gana neblogai funkcionuojanti, atsižvelgiant į mūsų valstybės istorinę praeitį.
„Politika +“ tai diskusijų ciklas, kurio metu nagrinėjamas politikos ir kitos disciplinos ar srities ryšys, sąsajos, bendros aktualijos bei problemos, jų sprendimo būdai.
[1] Liustracija pokomunistinėse šalyse – patikrinimas, ar asmuo, užimantis aukštą postą, nebendradarbiavo su KGB. (Lietuvių kalbos žodynas).
Leave a Reply